Jau nuo seno Tirkšlių pušynas apipintas legendomis ir padavimais, čia vyko kovos prieš kalavijuočius, sukilėlių susibūrimai, partizanų mūšiai, paslaptingas atsiskyrėlio gyvenimas. Pušynas visais laikais traukė ir poilsiautojus, tačiau visada išliko paslaptingas…
Apie pusę km nuo miestelio, kur iš Pievėnų kelio atsišakoja Nevarėnų kelias, ir po kokių 300 m į p. v. pasisuka, nuo kelio dešinėje pusėje lygioje vietoje yra apie 30 cm aukščio keturkampis pakilimas (8×4-5 m). Jo kultūrinis sluoksnis sudėtas iš medžio anglių, pelenų, sudegusių kaulų (iki 60 cm storio). Randama senovės liekanų. Vienas 105 metų amžiaus senelis tada pasakojo, kad šią vietą supanti kažkokia tragedija. Senovėje prie šios vietos stovėjęs senas ąžuolinis kryžius, kurį vėliau atėjusios kartos pamiršo, nebeatnaujino ir nebežinojo, kuriam reikalui jis pastatytas (Kviklys, 1968).
Galima suskaičiuoti, kad jau daugiau nei šimtmetį šį ąžuolinį kryžių pušynas saugo, jo vis dar nepasiglemžė miško paklotė, kad ir kaip nepastebimai jis guli apaugęs samanomis. Prieš 70 metų jis jau stovėjo pasviręs, tačiau vietinių senolių atmintyje dar gyvas, bet kam buvęs pastatytas nežino.
Dar vienas paslaptingas įvykis šioje vietoje nutiko antrojo pasaulinio karo metais, kuomet šalia minėto kryžiaus Tirkšlių pušyne vietinis gyventojas Adomas Šviesa (1911-1971) rado dar gyvą kūdikį, kurį nunešė į Tirkšlių ambulatoriją. Kūdikio tolimesnis susiklostęs likimas nežinomas.
Tai tik viena Tirkšlių pušyno paslaptis, o kiek jis dar visko neatskleidęs, kiek slepia senosios pušys… Istorija gyva, kol apie ją kalbame, diskutuojame, prisimename, tad jei jūs turite prisiminimų – dalinkitės.
Savo prisiminimus, mintis, istorijas galite siųsti zivile.undraitiene@gmail.com, būtinai jomis pasidalinsiu. Taip pat yra noras atstatyti ąžuolinį kryžių, kol jo iki galo nepasiglemžė gamta, prisiminimui ateities kartoms.
Kviklys. B (1968). Mūsų Lietuva. Krašto vietovių istoriniai, geografiniai, etnografiniai bruožai. IV tomas. Jungtinės Amerikos Valstijos: Lietuvių Enciklopedijos spaustuvė