1 stendas
Vietovės rašytinis pavadinimas užrašytas Tirkšlių dvaro 1569 m. inventoriaus apraše.
LDK 1613 m. M.K. Radvilos- Našlaitėlio žemėlapyje pažymėti Tirkšl(el)iai ( Tyrxelle).
Tirkšliuose įsitvirtina turtingi bajorai Važinskiai ir jų palikuonys.
Pastatyta pirmoji bažnyčia, auga bažnytkaimiai.
2 stendas
XVIII a. Bado ir ir maro metai, užsitęsęs Šiaurės karas nualino, beliko tik smuklė ir trys lūšnos.
Turgaus aikštėje 1730-06-12 sudegintos trys „raganos“: Regina Kosčiukienė, Mataušienė
Sugaudienė ir Simonienė Sausienė.
1766 m. pastatyta nauja kryžiaus plano medinė bažnyčia.
Tirkšlių pušyne apsigyveno vyskupo Giedraičio kvietimu paskutinis Žemaitijos atsiskyrėlis
(Pustelninks)- GD (bajorų luomo) Tadeušas Drazdauskis.
Įsteigta parapinė mokykla.
3 stendas
Rusijos imperijos valdžios įvestas draudimas spausdinti, įvežti ir platinti lietuviškus leidinius
lotyniškomis raidėmis, įsteigta rusiška mokykla.
Iškyla medinė sinagoga, veikia pradinė žydų mokykla.
Kapinėse 1862 m. pastatyta koplyčia.
1863 m. sukilimo dalyviai gaudomi ir tremiami, slaptosi pušyne.
Turgaus aikštėje iškyla mūro kryžius, dab. Penkių širdžių koplytstulpis.
4 stendas
Dar nepanaikinus lietuviškos spaudos draudimo, 1901 m. jau iškyla lietuviška iškaba: „Krautuve S.
Miežio Broliai pirkite“.
Aktyviai priešinamasi rusinimui.
Nepriklausomybės laikotarpiu- valsčiaus centras, miestelis atgyja, įsteigta pradinė mokykla.
1928 m. Tirkšliuose, priešais valsčiaus valdybą, vietos šauliai pastatė stogastulpį,
skirtą Nepriklausomybės 10-mečiui.
1936 m.gaisras miestelyje, sudega bažnyčia su varpine ir varpais.
Klebono A. Kielos pastangomis 1937 m. pradėta statyti nauja mūrinė bažnyčia, konsekruota 1939
m. Kristaus Karaliaus vardu.
Antrasis pasaulinis karas. Sunaikinta žydų bendruomenė. Trėmimai į Sibirą.
Sovietmečiu miestelis- „Jaunosios Gvardijos“ kolūkio centras.
Atkūrus Nepriklausomybę daug pokyčių: savivalda, švietimas, administravimas….
5 stendas
Patys žymiausi tirkšliškiai, kurie buvo kilę, dirbę ar gyvenę mūsų miestelyje.
- Didikų Važinskių giminė, kurie buvo Tirkšlių dvaro valdytojai, Tirkšlių seniūnais, bažnyčios
mecenatais..
2.Tadeušas Drazdauskis – (1745-07-15 – m. 1811-02-12) atsiskyrėlis, atsiųstas vyskupo Giedraičio,
kad patrauktų daugiau žmonių į katalikų tikėjimą. - Antanas Ubavičius (1896-1923)- 1923 m. Klaipėdos sukilimo dalyvis.
- Stanislovas Reivytis – (1862 – 1946 m.) knygnešis, dievdirbys, bažnyčių dekoratorius,
muzikos instrumentų dirbėjas bei taisytojas - Juozas Vitkus-Kazimieraitis (1901–1946) – karo inžinierius, pirmasis Pietų Lietuvos srities
partizanų vadas - Antanas Kiela ( 1899 m. – 1983 m.), kunigas, Garbės kanauninkas, rūpinosi naujos
bažnyčios statyba. - Anicetas Simutis (1909–2006), ekonomistas, diplomatas, pirmasis atkurtos Lietuvos
valstybės ambasadorius Jungtinėse Tautose - Boleslovas Klova (1927–1986), dailininkas monumentalistas
- Konradas Kaveckas (1905–1996), choro dirigentas, kompozitorius, kultūros veikėjas
- Vytautas Gedgaudas ( 1912 – 1999 m. ) – Lietuvos žurnalistas.
- Vytautas Klova (1926–2009), kompozitorius, pedagogas
- Aleksas Girdenis- kalbininkas
…………………………. Dar daug nepaminėtų žmonių, kurie čia gyveno, kūrė, dirbo, buvo ištremti.
Ir esame, mes, esantys šiame pasaulyje, kuriantys, dirbantys, norintys, kad mūsų miestelio
vardas būtų kuo labiau žinomas.
6 stendas
LR Prezidentas 2004-06-21 dekretu patvirtino Tirkšlių herbą (idėjos autorius- Povilas Šverebas,
etalono autorė- dailininkė Laima Ramonienė). Skydo mėlyname lauke, yra sidabrinis stulpas su
penkiomis viena virš kitos išdėliotomis širdimis. Vienoje mokslinėje konferencijoje Heraldikos
komisijos pirmininkas E. Rimša pripažino, kad toks herbas buvo gera idėja. Jo teigimu, Tirkšlių
herbas visur pristatomas kaip vienas iš geriausių ir solidžiausių Lietuvos miestelių herbų.