Mažeikių raj. lankytinos vetos

1717 m. Plinkšės kartu su Kuršėnais buvo Žemaitijos Kunigaikštystės stalininko Jokūbo Gruževskio valdžioje. XIX a. viduryje Plinkšes įsigijo Pliateriai. Gyvi pasakojimai, kad šį dvarą jie išlošę kortomis. Iki XIX a. pabaigos dvaras ir parkas priklausė Konstantinui Broel Pliateriui (1847–1899). Jo kapas vaizdingoje Plinkšių ežero pakrantės vietoje, netoli parko. K. Pliateris apie 1870–1880 m. pastatė iki mūsų dienų išlikusius vėlyvojo klasicizmo stiliaus Plinkšių dvaro rūmus. Po jo mirties dvarą paveldėjo jo vyresnioji dukra Olga.   Iš pradžių rūmai buvo stačiakampio formos. Pastatas turėjo aukštus pusrūsius. Čia buvo įrengtos gyvenamosios patalpos, o ant jų – dar du aukštai. Du trylikaašiai fasadai buvo beveik identiški, rūmų centre – triašiai iškyšuliai, sujungti trikampiais frontonais. Stulpai ir kolonos prilaikė didžiules terasas su baliustradomis. Fasadus vainikavo plati lipdinių eilė, kurioje buvo aukšto langeliai. Prieš 1914 m. Plinkšių rūmuose buvo 30 įvairios formos ir dydžio patalpų. Reprezentacinės salės ir gyvenamieji kambariai buvo pirmame aukšte, o svečių – antrame. Iki šiol geriausiai iš dvaro ansamblio yra išlikusi reprezentacinė jo dalis. Čia rūmai, peizažinis parkas, pagrindiniai – Baltieji – vartai. Vakarinėje pusėje, išėjus pro Žaliuosius vartus, ant kalvelės, Plinkšių ežero pakrantėje, iš švedų laikų išlikusios kapinaitės. Jose ilsisi ir Plinkšių rūmų šeimininko Konstantino Pliaterio palaikai. Paskutiniaisiais metais centriniai Plinkšių dvaro rūmai pradėti restauruoti, tačiau trūkstant lėšų, šių darbų niekaip neįstengiama užbaigti. Daugelis kitų senųjų dvaro pastatų jau visai baigia sunykti. Maloniai nuteikia tik gražiai tvarkomas senasis Plinkšių parkas.Architektūrinę,istorinę, urbanistinę, kraštovaizdinę, vertę turinti Plinkšių dvaro sodyba į Lietuvos nekilnojamųjų kultūros vertybių registrą įtraukta 2003 m.  DĖMĖSIO!   PLINKŠIŲ DVARO RŪMAI ŠIUO METU YRA RESTAURUOJAMI. VYKSTANT RESTAURACIJOS DARBAMS, DVARO LANKYMAS YRA  NEGALIMAS. ATSIPRAŠOME IR LAUKSIME 2023 METAIS, KAI RESTAURUOTAS DVARAS ATVERS DURIS LANKYTOJAMS. Adresas: Plinkšių kaimas, Mažeikių r.

Renavo dvaras ir jį juosiantis parkas yra Mažeikių rajono Sedos seniūnijos Renavo kaime. Tai vienas iš įdomiausių ir geriausiai išlikusių prižiūrimų dvaro ansamblių Žemaitijoje.  Rašytiniuose šaltiniuose apie Renavo dvarą užsimenama jau XVI a. Dvaro pastatas tada buvo medinis su šiaudiniu stogu. Spėjama, kad nedidelis mūrinis pastatas čia jau turėjo stovėti XVIII pabaigoje ar XIX a. pradžioje. Anksčiau šis dvaras buvo vadinamas Gaurų, o vėliau, kai XVII a. pabaigoje jo šeimininkais tapo Renne giminė,dvarui palaipsniui prigijo Renavo pavadinimas. XIX a. pirmoje pusėje Renavo dvarą valdė Antanas Renė, plačiai garsėjęs savo pomėgius sodininkauti. Po jo mirties dvaras atiteko Eugenijui Rönnei, o vėliau grafui F. Mielžinskiui, kuris šalia Varduvos upelio gražioje vietoje įkūrė naują apie 6ha ploto parką. Apie 1880 m. šlaito viršuje buvo perstatyti jau minėti kuklūs, bet gana puošnūs rūmai. Jie garsėjo vertingomis paveikslų bei antikvarinių meno dirbinių kolekcijomis. Yra žinoma, kad Mielžinskiai itin didžiavosi Europos miestuose pagamintais senovinio porceliano dirbiniais. Sovietmečiu (1980 m.) dvaro rūmai buvo pradėti restauruoti. Rūmuose išsaugota autentiška dvaro laikų bibliotekos aplinka. Joje buvo daugiau kaip 1000 tomų knygų (daugiausia – gražiai įrištos, išleistos vokiečių ir lotynų kalbomis). Naujesnėje rūmų bibliotekoje daugiausia buvo XIX a. antrosios pusės leidiniai, daugiausia lotyniški. Nuo 2012 m. restauruotoje XIX a. Renavo dvaro sodyboje veikia muziejinė ekspozicija, supažindinanti lankytojus su Lietuvos dvarų kultūra. Adresas: Dvaro g. 2, Renavo k., Sedos sen. Mažeikių r.

Mažeikių muziejuje saugomi ir eksponuojami Žemaitijos krašto istorijos, archeologijos, etnografijos, bei liaudies meno kūriniai. Svečius pasitinka ekspozicija – „Mažeikių kraštas: tarp kuršių, žiemgalių ir žemaičių“, skirta kuršių, žiemgalių ir žemaičių, kultūros paveldui pažinti. Lankytojams susipažinti su muziejaus fonduose saugomais pavieniais eksponatais ir jų kolekcijomis nuolat ruošiamos keičiamosios parodos, organizuojami dailininkų plenerai, simpoziumai, konferencijos, edukacinės programos, vykdomos daugiadienės ekspedicijos po Mažeikių rajoną, rengiami projektai. Adresas: V. Burbos g. 9, Mažeikiai

Balandžio 20 d. vyko didžiausia Valstybinių miškų urėdijos, Aplinkos ministerijos organizuota miškų sodinimo šventė – Nacionalinis miškasodis „Kad giria žaliuotų“.Ši akcija bendram tikslui sutelkė gausų būrį neabejingų gamtai ir miškui piliečių, organizacijų, bendruomenių, mokyklų… Džiugu, kad nors oras ir lietingas, bet dalyvių susirinko rekordiškai daug. Tai rodo, kad daryti gerus darbus tinka bet kokiomis aplinkybėmis – susitelkę bendram tikslui galime nuveikti tikrai daug gražių ir prasmingų darbų“ Mūsų bendruomenės nariai taip pat aktyviai prisijungė prie gražios akcijos, išvirė didelį katilą sriubos ,,Šiurpa‘‘ . Po gražių ir malonių širdžiai darbų visi dalyviai vaišinosi sriuba. Dėkojame Mažeikių urėdijos kolektyvui , kad pakvietė prisijungti prie prasmingos Nacionalinio miškasodžio „Kad giria žaliuotų“ akcijos ir tokiu būdu įprasminome savo meilę gamtai bei tradicijoms.