Mažeikių raj. lankytinos vetos

Akmuo turi keletą pavadinimų: Dapšių mitologinis akmuo, Brastos akmuo, Ruzgų akmuo, bet vadintis dar ir Saulės vardu jam leidžia įrėžti keturi, 38-50 cm skersmens, apskritimai panašūs į lėkštes ir galėję simbolizuoti saulę. Tai mįslė archeologams, nes tokių ženklų kiti akmenys Lietuvoje neturi. Pasak istoriko, V. Laurinaičio, pateikiama tokių legendų, kad kunigaikščio Kęstučio kariai medžiodami aplinkiniuose miškuose nušovė šešis vilkus. Ant Dapšių alkakalnio žvėris sudegino Perkūno garbei, o akmenyje iškalė šešis ženklus. Adresas: Ruzgų kaimas, Mažeikių r.

Seda minima nuo XIII a. XV a. miestelis pradėjo garsėti kaip judrus pasienio su Livonija prekybos centras. Miesto raidą skatino strateginė padėtis – prie kelio iš Livonijos į Žemaitiją. 1855 m. Sedoje dirbo vyskupas ir poetas Antanas Baranauskas, kurio garbei pavadinta miestelio centrinė aikštė. Lankytini objektai Sedoje: Sedos Šv. Jono Nepomuko bažnyčia, pastatyta Sedos dvare 1781 m., Magazinas ir malūnas ant Varduvos upės pastatyti XIX a.  Sapiegų dvaro teritorijoje, koplytstulpis, vadinamas Mūro Kryžiumi bei paminklas Vytautui Didžiajam (atidengtas 1931 m.). Adresas: Seda, Mažeikių r.

Be kitų Sedos įžymybių, aplankykite ir miestelio Kasdienybės meno galeriją, įsikūrusią renovuotame buvusiame Aleksandro Plechavičiaus vandens malūne. Tuščiame pastate įrengti galeriją sugalvojo buvusi Sedos Vytauto Mačernio gimnazijos direktorė sediškė Genoveita Gricienė. Naujojoje parodų salėje pristatomi ne tik tradiciniai meno kūriniai, bet ir parodyta, kaip sediškiai moka papuošti savo gyvenimo kasdienybę – namų aplinką, buitį, meno dirbinių prekyba, arbatos ir pyragų skanavimas.Galerija Sedoje (Vytauto g. 36) dirba ketvirtadieniais, penktadieniais ir šeštadieniais nuo 12 iki 18 valandos, norint apsilankyti kitu laiku, skambinti tel.: 8 618 727 45. Adresas: Vytauto g. 36, Seda, Mažeikių r.

1872 m. pro Pumpurų kaimą buvo nutiesta geležinkelio linija ir čia pastatyta stotis su trimis atsarginiais keliais. Carinės Rusijos pareigūnai ją oficialiai vadindavo Vindava, vokiečiai pakabino iškabą „Wenta“. 1904-1905 m. per Ventą pastatytas medinis geležinkelio tiltas. 1915 m. balandžio mėn. vokiečių kariuomenė sudegino geležinkelio stoties namą, prekių sandėlį, o šalia esantį geležinkelio tiltą per Ventą susprogdino.   Po I pasaulinio karo tiltas buvo atstatytas, tik tada jo konstrukcijos pakeistos metalinėmis. Dabar aiškiai matyti, kad karo metu tiltas buvo labai stipriai saugomas, o jo strateginė svarba buvo labai didelė, nes keturių aukštų raudonų plytų vieno metro storumo  bokštai su angomis šaudyti kulkosvaidžiais yra išvarpytos kulkų skylių.  Sklinda kalbos, ir žmonės tuo tiki, kad ten vaidenasi, vakarais galima išvysti kareivių vaiduoklius, išgirsti šūvių garsus. Kalbama, kad šalia tilto buvo sušaudyti keli tūkstančiai žmonių. Gal tai tik mitai, o gal ir ne… Šiuo metu naudojamas XX a. paskutiniame dešimtmetyje šalia senojo pastatytas naujasis geležinkelio tiltas. 2007 metais Nekilnojamojo kultūros paveldo vertinimo taryba nutarė, kad tilto kompleksas yra Nekilnojamoji kultūros vertybė. Kompleksas yra Kurmaičių kaime, Mažeikių r. (Tik išvažiavus iš Mažeikių Skuodo link yra nuoroda). Adresas: Kurmaičiai 89100, Lithuania

Muziejaus rinkinį sudaro Biržiškų šeimoje naudoti baldai, knygos, dokumentai, nuotraukos. Ekspozicijos: Gyvenamasis pastatas.Namas, kuriame gyveno įžymių, Lietuvai daug nusipelnusių trijų brolių profesorių – Mykolo, Vaclovo, Viktoro Biržiškų – šeima, yra atstatytas ant senųjų namo pamatų, palikus dalį autentiškų medžiagų pagal turimą seno namo planą.Dabar čia, buvusiuose Biržiškų šeimos kambariuose, glaudžiasi miestelio biblioteka bei yra įrengta profesorių M. V. V. Biržiškų memorialinė ekspozicija.Dr. Antano Biržiškos šeimos ekspozicija.Čia galite susipažinti su profesorių tėvų – daktaro Antano Biržiškos bei jo žmonos muzikės, pedagogės Elžbietos Biržiškienės – šeimos gyvenimu; apžiūrėti daktaro rašomąjį stalą su krėslu, knygas, šeimos nuotraukas, pamatyti giminės herbą bei genealoginį medį.Ekspozicija įkurta buvusiame dr. A. Biržiškos darbo kabinete, kuriame jis priimdavo savo pacientus.Profesorių M. V. V. Biržiškų ekspozicija.Ši ekspozicija skirta visų trijų brolių, Antano ir Elžbietos sūnų, gyvenimui, veiklai, kūrybai bei nuopelnams Lietuvai.Čia esantys dokumentai, nuotraukos, knygos pasakoja apie tris Kauno Vytauto Didžiojo ir Vilniaus universitetų dėstytojus – profesorius:Mykolą Biržišką – literatūros istoriką, tautosakos tyrinėtoją, Vasario 16-osios Akto signatarą;Vaclovą Biržišką – bibliografą, kultūros istoriką, „Lietuviškos enciklopedijos“ rengėją, lietuvių rašytojų biografijų rinkinio „Aleksandrynas“ autorių;Viktorą Biržišką – inžinierių, matematiką, daugelio vadovėlių aukštosioms mokykloms autorių.Ekspozicija įkurta buvusiame Biržiškų šeimos vaikų auklės bei daktaro padėjėjos kambaryje. Istorijos fragmentai2005 m. pradėtas seno namo ardymas.2008 m. – baigti statybos darbai bei įkelta miestelio biblioteka2009 m. – įvyksta oficialus prof. Biržiškų ekspozicijos atidarymas.2011 m. – aplinkos apie namą sutvarkymas. Atminimo vietosMiestelio centre stovi skulptoriaus Č. Pečiuko paminklas Biržiškų šeimai.Senosiose Viekšnių kapinėse galima aplankyti prof. Biržiškų tėvų kapą bei netoli nuo čia esančius tėvo garbei Mykolo Biržiškos pastatytus „Sveikatos namus“ – gydymo įstaigą. Adresas: Bažnyčios g. 6, Viekšniai, Mažeikių r.

Tai vienintelis kaimiško tipo, XIX a. – XX a. veikusios vaistinės, muziejus Lietuvoje su išlikusiomis vaistininko gyvenamosiomis patalpomis.  Muziejaus ekspoziciją sudaro vaistinėje dirbusių farmacininkų daiktai, baldai, vaistų gamyboje naudoti prietaisai, indai, įrankiai, receptai. Retesni eksponatai – žmogaus odos diržai, kurie seniau buvo naudojami žaizdoms bei votims gydyti, receptas, rašytas Simonui Daukantui nuo skaudulių ir daugelis kitų, apie kuriuos lankytojams įdomiai pasakoja muziejaus darbuotojai. Sezoniškumas Visą sezoną Adresas: Tilto g. 3, Viekšniai, LT-89492 Mažeikių raj.

Lietuvos aviacijos pradininko Aleksandro Griškevičiaus (1809-1863) memorialinis muziejus įsteigtas 1981 m., name, kuriame jis gyveno. A. Griškevičius teoriškai ir praktiškai siekė įrodyti, kad žmogus, kaip ir paukštis, gali skraidyti, suprojektavo ir aprašė skraidymo aparatą „garlėkį“, kurio maketą muziejaus lankytojai gali išvysti, drauge su kitais, aviatoriui skirtais eksponatais. Šiame muziejuje taip pat aplankysite ir XIX a. -XX a. pradžios entografinę ekspoziciją apie Viekšnių krašto žmonių buitį, tradicijas, pasigrožėsite J.Rušino ir kitų šio krašto tautodailininkų kūrybos paveldu. Sezoniškumas Visą sezoną Adresas: Akmenės g. 10, Viekšniai, LT-89490 Mažeikių r.

Marija Pečkauskaitė – Šatrijos Ragana – garsi lietuvių rašytoja. Židikuose ji praleido 15 savo gyvenimo metų iki pat mirties, čia parašė brandžiausius savo kūrinius: apysaką „Sename dvare“, apsakymą „Irkos tragedija“ ir kitus. M. Pečkauskaitė ne tik papildė lietuvių klasikos kūrinių lobyną, bet ir paliko žymų pėdsaką Židikų miestelio bendruomenėje savo labdaringa veikla – įsteigė lietuvišką mokyklą, ligoninę, senelių prieglaudą. Rašytojos memorialiniame muziejuje eksponuojami asmeniniai daiktai, šeimos nuotraukos, dokumentai. Židikų kapinėse galima aplankyti ir rašytojos kapą. Adresas: Dariaus ir Girėno g. 2, Židikai, LT-89442 Mažeikių r.

Dautarų kaime esančio dvaro pradžia siejama su XIV-XV šimtmečiu. Dabartinį – vokiečių meistrai pastatė XIX a. Per visą savo gyvavimo istoriją dvaras keitė šeimininkus, kol po kelių šimtmečių sugrįžo lietuviams: dvarą nusipirko Kazimieras Nasvytis. Po antrojo pasaulinio karo dvaras buvo nacionalizuotas, autentiški baldai, biblioteka ir kitas turtas dingo be žinios. Atkūrus Lietuvos nepriklausomybę, labai prastos būklės dvarą įsigijo ir jį restauravo bajorai Gražina ir Antanas Juknevičiai. Dautarų dvaras lankytojams atsivėrė 2013 m. birželį ir šiuo metu yra atviras kultūros židinys –  dvarą lanko ekskursijos, vasaromis dvare organizuojami klasikinės muzikos festivaliai, dailės plenerai, dvaro svirne įkurtas amatų centras. Adresas: Dvaro g. 15, Židikų seniūnija, Mažeikių r.

Dvaro rūmai statyti XIX a. pradžioje. 1840 m. dvarą įsigijo Juozas Paulavičius. Vėliau dvaras atiteko jo sūnui Edvardui Paulavičiui, buvusiam Kališo (pietvakarių Lenkijoje) gimnazijos direktoriui. Atsidėkodami už nuoširdų darbą gimnazijos steigėjai atsisveikindami jam padovanojo gimnazijos biblioteką, kuri tapo  viešųjų bibliotekų Ventos krašte užuomazga. Nuo 2016 m. prikelti naujam gyvenimui mediniai dvaro rūmai. Mažieji dvaro lankytojai turi puikią galimybę iš arčiau susipažinti su neįprastomis, škotų hailendų veislės, karvutėmis ir kitais dvare auginamais gyvūnais. Adresas: Pavirvytės g.14, Pavirvytė, Viekšnių sen. Mažeikių r.