1996 m. lapkričio 8 d. Vilniuje mirė dirigentas, kompozitorius, vargonininkas, pedagogas Konradas
Kaveckas. Jis gimė 1905 m. lapkričio 2 d. Tirkšliuose (Mažeikių r.) vargonininko šeimoje. Konrado
vardą parinko krikštatėvis Antanas Milevičius. Jis buvo skaitęs ” Konradą Valenrodą” ir šis vardas
patikęs. Tėvai neprieštaravo.
Konradas mokėsi Mažeikiuose, Kaišiadoryse, Kaune, muzikinius gebėjimus lavino Kauno muzikos
mokykloje, 1926 m. įstojo į Lietuvos universitetą (nuo 1930 m. – Vytauto Didžiojo universitetas).
Mokslus tęsė Prancūzijoje pas garsiausius to meto pedagogus.
Tarnavo Lietuvos kariuomenėje, vadovavo karių chorui. Nuo 1930-ųjų vadovavo Vytauto Didžiojo
universiteto, nuo 1939 m. – Vilniaus universiteto studentų chorams, kartu dirbo Kauno arkikatedros
bazilikos vargonininku. Sovietmečiu buvo Vilniaus Juozo Tallat-Kelpšos muzikos technikumo
(dab. Vilniaus konservatorijos) direktoriumi, nuo 1949 m. su pertraukomis dėstė Lietuvos
valstybinėje konservatorijoje (dab. Lietuvos muzikos ir teatro akademijoje).
1940 m. kartu su kompozitoriumi Jonu Bendoriumi įkūrė muzikos mokyklą Vilniuje.
K. Kaveckas buvo garsus kompozitorius, chorų dirigentas. Jis pirmasis atliko daugelio lietuvių
kompozitorių kūrinius chorui, dirigavo simfoniniams koncertams. Sukūrė poemų, kantatų,oratorijų,
kūrinių vargonams, fortepijonui, siuitų, choro ir solo dainų. Išugdė daugybę profesionalių muzikų,
kūrė dainas, balades, siuitas, giesmes, mišias ir kitus kūrinius. Daug rašė muzikinėje spaudoje.
K. Kaveckas buvo 1939 m. Kaune vykusios Pavasario federacijos dainų šventės dirigentas ir
rajoninių dainų švenčių dirigentas, 1946−1990 m. – respublikinių dainų švenčių ir chorų sąskrydžių
vyriausiasis dirigentas. K. Kaveckas žinomas kaip publicistas, muzikos meno propaguotojas ir
kritikas.
