1927 m. lapkričio 18 d. Tirkšliuose gimė Boleslovas Klova – pedagogas, dailininkas, reljefinių
mozaikų kūrėjas, kompozitoriaus V. Klovos brolis.
1945 m. baigė Mažeikių gimnaziją. Čia lankė piešimo mokytojo akvarelisto Česlovo Kontrimo
suorganizuotą dailės būrelį. 1945–1948 m. studijavo sodų-parkų ir interjero architektūrą, 1951 m. su
pagyrimu baigė monumentaliosios ir dekoratyvinės tapybos fakulteto freskos-mozaikos studiją
Vilniaus dailės institute. 1950–1964 m. dėstė Kauno vidurinėje dailės mokykloje, nuo 1964 m. –
Kauno politechnikos institute, nuo 1976 m. docentas.
Parodose dalyvavo nuo 1953 m. 1977 m. Kaune surengė individualinę parodą, po mirties – 1987
m., 1997 m.
B. Klovos darbų galima pamatyti Telšiuose ir Kaune, Druskininkuose ir Kėdainiuose, Šiauliuose ir
Jurbarke, Alytuje, Ignalinoje, Nacionaliniame M.K.Čiurlionio dailės, Vilniaus, Klaipėdos
muziejuose, visuomeninių pastatų interjeruose ir eksterjeruose.
Menotyrininkas A.Dūda rašė: „Pirmieji jauno dailininko kūrybiniai darbai – skaldytų natūralių
akmenų mozaikiniai portretai. Čia reikėtų paminėti kompozitorių J.Gruodžio (1953) ir J.Tallat-
Kelpšos (1957), poeto Juliaus Janonio (1959), apibendrinto charakterio „Kanklininką“ (1955) ir
nemažai dekoratyvinių mozaikų.
Bendradarbiaudamas su architektais A.Sprindžiu, V.Dičium, A.Zdanavičium, J.Viraku ir kitais,
sukūrė reikšmingus monumentalios dailės kūrinius įvairios paskirties visuomeniniams pastatams (
Druskininkų gydyklai, Kulautuvos sanatorinei mokyklai, Kauno aerouostui bei daugeliui kitų
visuomeninių pastatų).
Daugiau kaip šimto dailėtyros straipsnių autorius ir katalogų sudarytojas.
1975 m. išleido knygą „Lietuvių monumentalioji dekoratyvinė tapyba“.
Mirė 1986 m. gegužės 26 d. Kaune.
